Atvykėlių problema Lietuvoje

Šiandieninės aktualijos neramina. Ar Lietuvos geografinė padėtis reiškia, kad pabėgėlių problema nėra labai aktuali ir tokia tragiška, kaip Pietų ir Vakarų Europos šalyse? Pasvarstykime, kas tie atvykėliai Lietuvoje?

Kol kas atvykėlių problema Lietuvoje yra nedidelė – per mūsų šalį jie keliauja tranzitu į Skandinaviją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Tuos, kuriuos čia sulaiko, siunčia į Pabradės pabėgėlių centrą. Ten jie gyvena, tvarko dokumentus dėl prieglobsčio, o kai kurie iš ten yra deportuojami į savo šalį. Pabradės miesteliui tai kur kas rimtesnis iššūkis atvykėliai Lietuvoje, tačiau Vilniuje kol kas dar nesikuria nei musulmonų, nei kinų „miesteliai“, kaip tai vyksta Vakarų Europos miestuose.

Daugiausia pabėgėlių yra iš Ukrainos, Afganistano, Irako. Tai dažniausiai karo pabėgėliai, kuriems norisi rasti ramesnį gyvenimą. Pabėgėliai iš Vietnamo ir kai kurių Afrikos šalių – daugiausiai ekonominiai pabėgėliai, ieškoję geresnio uždarbio. Keista, bet Kinijos piliečiai į Lietuvą randa būdų atvykti ir dirbti legaliai – jie valdo ne vieną prekybos verslą, maitinimo įstaigą, kai kurie Lietuvoje jau neblogai įsitvirtinę, jų vaikai eina į lietuviškas mokyklas.

Čia atvykėlių problemos šaknys. Vieni nori integruotis į visuomenę, o kiti – ne. Kinai, kurie dirba restoranuose ar turkai su savo kebabinėmis noriai bendrauja su lietuviais, jie yra naudingi visuomenei, turi lietuvių draugų. Tuo tarpu kitų tautų pabėgėliai nori gauti tik išmokas ir nesileidžia į kalbas dėl mokslų ir integracijos. Lietuvių kalba sunki, bet arabų, turkų, vietnamiečių, farsi – ne ką lengvesnės.

Kita atvykėlių problema yra darbas. Vakarų Europos, o ypač Šiaurės Europos socialinės sistemos pabėgėliams pažadėjo rojų – nieko nereikia daryti, o galima gauti kelis šimtus eurų už nieką. Lietuvoje tokių didelių išmokų nėra, todėl pabėgėliai čia nenori užsibūti. Be to, Lietuvoje reikia dirbti, nes tik taip galima užsitarnauti vietinių pagarbą. To daryti kitose šalyse nereikia, kur priimta gerbti žmogų nepaisant jo rasės, tautybės, religijos ar seksualinės orientacijos. Lietuva šiuose reikaluose gal ir atsilikusi, tačiau tai dabartinės kultūros pagrindas.

Kantrus darbas vis dar laikomas vertybe, dėl kurio lietuvius darbuotojus vertina Europoje, nors jie jau nebėra pigiausia darbo jėga. Deja, pabėgėliai didele meile darbui nedega, nors darbo vietų Lietuvoje tam tikrose srityse tragiškai trūksta. Reikalingi programuotojai, suvirintojai, o vasarą – negeriantys traktorių vairuotojai!.. Musulmonas iš Sirijos ar Irako, nevartojantis alkoholio net ir gerai nemokėdamas kalbos galėtų šiuos darbus dirbti kaip lygus su lietuviais, tačiau tai sunkūs darbai, nors ir neblogai apmokami…

Klimatas yra dar viena problema atvykėliams. Vasarą – gerai. Jie pratę prie 30 laipsnių karščio. Šaltasis metų periodas, kuris tęsiasi net 6 mėnesius nuo lapkričio iki gegužės baugina iš Pietų kilusius pabėgėlius. Tiesa, jis nė motais ukrainiečiams ir kinams, kurie turi ir kaitrias vasaras, ir žvarbias žiemas. Šiaurės Afrikos šalių gyventojams lietuviška žiema yra labai didelis iššūkis, todėl jie gerai svarsto, ar su maža pašalpa ir šalta žiema verta vargti keletą metų, kol gaus leidimą laisvai judėti po Europos Sąjungos ir Šentgeno erdvę.

Neseniai pasirodė žinučių žiniasklaidoje, kad Lietuva pasiruošusi priimti kelis šimtus pabėgėlių. Deja, niekas nepareiškė noro vykti į Lietuvą… Tai labai aiškiai iliustruoja pabėgėlių požiūrį į mūsų šalį, yra daug vilčių, kad ir artimiausiu metu daug problemų su pabėgėliais neturėsime.

SATELITAS.LT - Nemokamas straipsnių talpinimas