Pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir Afganistano Lietuvoje – gerai ar blogai?

Lietuvoje, o ir visoje Europoje, dabar ypač skambiai eskaluojama pabėgėlių iš artimųjų rytų tema. Pačios Lietuvos gyventojų nuomonė šiuo klausimu skiriasi. Vieni pritaria tam, kad turėtume padėti žmonėms bėgantiems nuo karo ir kitokio jų šalyse siaučiančio žiaurumo. Kiti tuo tarpu teigia, kad pabėgėliai neturėtų plūsti į Europą, o pati Europos sąjunga turėtų tai parodyti ir neleisti jiems pereiti per valstybių sienas.

Pabėgėliai

Nuomonės taip išsiskiria dėl kelių priežasčių. Viena vertus, pabėgėliai į Europą atkeliauja iš skirtingų šalių ir tikrai nevisi jie bėga nuo karo. Tiksliau, naujausiais skaičiavimais bėgančių nuo karo yra tik apie 40%, tačiau ar tai yra priežastis jų nepriimti? Į Lietuvą bus atsiųsta tik maža dalis pabėgėlių ir jei dalis jų išties yra bėgantys nuo karo. Būtent vadovaudamiesi humanistinėmis – europietiškomis vertybėmis, mes turėtume jiems padėti.

Tuo pačiu reikėtų priminti ir faktą, kad į Lietuvą kiekvienais metais atkeliauja kur kas didesnis skaičius užsienio piliečių ne iš Europos sąjungos valstybių, nei bus atsiųsta pabėgėlių. Jie suranda Lietuvoje darbus, pradeda studijuoti mūsų universitetuose ir sugeba integruotis mūsų visuomenėje. Todėl teigti, kad keli šimtai pabėgėlių per metus nesugebės integruotis yra mažų mažiausiai neatsakinga.

Taip pat galima būtų teigti ir tai, kad tie žmonės, kurie bėga ne nuo karo, Lietuvoje tiesiog ilgai neužsiliks. Ekonomikos pabėgėliai taiko į turtingas vakarų Europos ir Skandinavijos šalis – būtent dėl šių priežasčių jie perėję Serbijos sieną su Vengrija ten nesustoja. Keliauja toliau iki Vokietijos ir Norvegijos. Išryškinti tai gal ir nėra labai politkorektiška, tačiau tokių dalykų matymas turėtų nuraminti mūsų visuomenę, bijančią didžiulio mums kultūriškai nepažįstamų žmonių antplūdžio.

Paskutinė mūsų visuomenę kankinanti dilema yra kultūriniai ir religiniai skirtumai. Tačiau tai yra itin keista žinant tai, kad mūsų valstybė buvo labai kosmopolitiška nuo pat jos atsiradimo. Kunigaikštis Gediminas į Lietuvą prisikvietė žydus, kurie tuo metu lietuviams buvo visiškai nepažįstami, jų religija ir kultūra stipriai skyrėsi nuo mūsų. Vytautas Didysis į Lietuvą atsivežė karaimų ir totorių. Tautų kurių kultūra labai stipriai skyrėsi nuo mūsų, bet jie įsiliejo į mūsų visuomenę taip puikiai, kad dabar viešėdami Trakuose visuomet valgome kibinus.

Grįžtant prie totorių reikėtų paliesti ir religinį aspektą – jie yra musulmonai. Tai reškia kad musulmonų religijos atstovai Lietuvoje gyvena jau daugiau nei šešis šimtus metų, todėl niekuomet negalima kaltinti religijos. Bijoti ją išpažįstančių žmonių vien todėl, kad kažkur pasaulyje religijos vardu yra vykdomi nedovanotini dalykai. Žinoma yra teigiančių, kad totoriai Lietuvoje yra senai asimiliavęsi. Jų islamo religijos išpažinimas nėra persismelkęs radikaliu požiūriu.

Tai turbūt būtų tiesa, tačiau besidomintys žmonės žino, kad karo pabėgėliai iš Sirijos taip pat yra nuosaikieji musulmonai. Jie ir bėga iš šalies, kurioje ISIS islamo vardu kapoja jiems nepritariantiems žmonėms galvas.

Galiausiai galima tiesiog prisiminti mūsų pačių istoriją. Mes lietuviai prieš Antrą pasaulinį karą taip pat masiškai bėgome ir bandėme pasiekti Jungtines Amerikos Valstijas. Mes tai darėme todėl, kad nenorėjome mirti kare, kuriame negalime nieko pakeisti. Dėl šių priežasčių turėtume pagalvoti ar tikrai visos problemos, kurių žinoma atsiras dėl didžiulių pabėgėlių srautų, yra tokios didėlės, kad dėl jų būtų verta paminti savo europietiškas humaniškumo ir empatijos vertybes bei nepadėti žmonėms kenčiantiems šalia mūsų.


SATELITAS.LT - Nemokamas straipsnių talpinimas