Emigrantų gyvenimas ir sugrįžimas į Lietuvą

Emigranto dalia vis dar vilioja nemažai žmonių, tačiau po truputį lietuvių požiūris į emigraciją keičiasi. Kaip? Kokiomis nuotaikomis gyvena emigraciją pasirinkę lietuviai?

Aš čia niekas, o ten – žmogus!

Tai pagrindinė priežastis emigruoti daugeliui mažai uždirbančių, ne itin perspektyvų išsilavinimą, o kartais ir šiek tiek tingių žmonių mintis. Taip mąsto nedidelių kaimų ir miestelių gyventojai, kurie nemato savo ateities gimtajame kaime ar mieste. Nebūtinai jos nėra iš viso. Aplinkinių požiūris ir spaudimas keisti savo gyvenimą padiktuoja tokį logišką variantą – važiuoti į užsienį, kur „varguolis“ bus laikomas žmogumi.

Laikymas žmogumi pasireiškia socialinėmis išmokomis ir požiūris į darbštumą ir atsidavimą darbui. Kartais Lietuvoje tinginiu laikytas žmogus užsienio darbe laikomas geru darbuotoju. Tokiu būdu pasikeičia ir požiūris, ir dar duodama uždirbti, bei oriai gyventi.

Padirbėsiu per vasarą, o tada grįšiu…

Taip mąsto nemažai kvalifikuotų darbuotojų, kurie gali laisvai dirbti ir pakankamai uždirbti Lietuvoje. Jiems tik tam tikru metu reikalinga didesnis uždarbis ir viskas. Kam? Kad padengtų skolas, susiremontuotų namus, užsidirbtų pirmajai investicijai į savo verslą Lietuvoje. Tai perspektyviausia emigrantų klasė. Vasarą ir rudenį darbuojasi užsienyje, o žiemą ir pavasarį bando įsitvirtinti Lietuvoje. Jei nepavyksta, bando dar kartą. Šie emigrantai į Lietuvą grįžta nuolatos. Skrydžiai tikrai nebrangūs, tad grįžtama kartą per mėnesį ar net kas 3 savaitės. Tokiu būdu namie likusios šeimos nėra paliekamos likimo valiai. Nors įtampos į šeimyninį gyvenimą įneša nemažai.

Padirbsiu 5 metus, o tada – į Lietuvą!

Taip mąsto nemažai lietuvių, kurie turi pakankamai pažįstamų užsienyje. Jie prisiklausė jų vargų, problemų ir supranta, kad Norvegijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Ispanijoje jų niekas išskėstomis rankomis nelaukia. Per 5 ar 7 ar net 10 metų emigrantai dirba, kelia kvalifikaciją, taupo, mezga naudingas pažintis ir ieško galimybių grįžti į Lietuvą. Dalis tokių žmonių yra verslūs ir steigia verslus Lietuvoje, nes iš karto gali dirbti su partneriais užsienyje, kuriems imponuoja pigi bet kokybiška darbo jėga. Kai kurie emigrantai keičia profesiją ir kelia kvalifikaciją. Pavyzdžiui, 5 metus Londone dirbusi kirpėja Lietuvoje iš karto bus puikiai vertinama ir gali sulaukti didelės sėkmės.

Manęs niekas čia nelaiko, važiuoju ten gyventi…

Deja, toks požiūris irgi dar labai gajus. Gaila, bet taip manančių nemažėja. Kai kurie jų grįžta užsienyje praradę viską, tada pasekmės savižudžių krašte būna dar liūdnesnės. Nusivylęs žmogus tikisi iš emigracijos labai daug, tačiau ne visada realybė atitinka lūkesčius.

Pastaruoju metu užsienio šalių požiūris į darbo migrantus pasikeitė. Sudaromos dirbtinės kliūtys nuolatiniam gyvenimui. Dėl to daugelis emigrantų turi nusivilti vietine sistema ir grįžti į Lietuvą, kur blogai, bet visi aplink ta pačia kalba kalba ir išgyventi kažkaip įmanoma.

Su laiku vis daugiau žmonių grįžta į Lietuvą. Jie yra kažko pasiekę, pamatę pasaulio, mokantys kalbą, turintys verslą. Tie, kurie nepasitiki savo jėgomis, lieka užsienyje, kur laukia, kol svetima valstybė jais pasirūpins.

Palikti žinutę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.