Paauglystė: tėvų ir vaikų santykiai

Daug kas klausia, kada prasideda paauglystė? Atsakymas gali būti labai individualus. Pirmiausiai reiktų išsiaiškinti, kas ta paauglystė yra.

Paauglystė apibūdinama per dvi skirtingas prizmes – fizinę ir psichologinę. Pirmuoju atveju paauglystė yra lytinio brendimo pradžia, kai jaunas organizmas pradeda sparčiai augti, ne visad proporcingai. Suaktyvėja hormonai jaunuolio organizme, kurie turi įtakos ir psichologinei jo būsenai. Mergaitėms ši būsena ateina būnant 10-11 metų, berniukams – 12-13 metų.

Kitu atveju paauglyste laikomas tas laikotarpis, kai vaikas pradeda atsiskirti nuo tėvų ir kurti savo, kaip atskiro individo, socialinę aplinką. Tai laikotarpis, kai mūsų visuomenė pasipildo nauju nariu. Vaikas nebelaikomas visiškai priklausomu nuo tėvų, jis kai kuriuos sprendimus gali daryti pats. Toks laikotarpis gali prasidėti ir nuo 9 metų.

Akivaizdu, kad dabartinės visuomenės normos palaiko tokį socialinį asmenį. To pavyzdys gali būti bankai, kurie net ir tokio amžiaus vaikams išduoda banko korteles. Aišku, tai gudrus rinkodaros žingsnis siekiant nuo mažens pritraukti lojalų klientą, tačiau iš kitos pusės bankas rizikuoja mokydamas jaunuolį elgtis su pinigais atsakingai.

Jaunas žmogus bando išsivaduoti iš globėjiškų tėvų dėmesio ir dėl to dažnai kyla problemų. Tėvų ir vaikų santykiai dažniausiai pašlija. Taip nutinka dėl vaikų reiklumo ir nesugebėjimo adekvačiai vertinti situacijas, į kurias jie papuola. Taip pat iš tėvų pusės yra ir kita nelabai teigiama dalis – jie reikalauja pagarbos ir padėkos už rūpinimąsi ir dėmesį, o „savarankiškas“ jaunuolis nemano, kad yra kažkuo tėvams skolingas ar įsipareigojęs. Taip gimsta konfliktai šeimoje. Pagrindinė frazė tada tampa „tu man neaiškink, ką turiu daryti“.

Kaip viso to išvengti? Tai sunkus darbas tiek tėvams, tiek vaikams. Tėvai turėtų leisti vaikui pačiam pajausti neigiamus savo veiksmų padarinius, o ne stengtis nuo jų apsaugoti ar net iš karto užkirsti jiems kelią. Tik per neigiamas ir teigiamas patirtis jaunuolis formuoja savo asmenybę, kas ir yra paauglystės tikslas – atrasti save, susikurti savąjį identitetą.

Kaip pastebėti, kad paauglystė tuoj prasidės? Labai paprasta. Kai į mamos ar tėčio apkabinimus, bučinius ir glamones vaikas pradės reaguoti neigiamai, reiškia jam prasideda paauglystė. Kai mokykloje vaikas nebesididžiuoja savo tėvais, kurie ateina su juo kartu į mokyklą, o vengia tai daryti – paauglystė ant nosies. Tai dažniausiai nutinka 4-5 klasėje, arba 9-10 metų vaikams.

Tėvams bus sunku susitaikyti su faktu, kad vaiką matys kur kas mažiau namie ir turės galimybių kištis š jo gyvenimą. Taip pat prasideda nesąmoninga vienatvės baimė, nes po paauglystės vaikai gali laisvai palikti šeimą. Kai kuriose šeimose vaikų paauglystė reiškia ir hierarchinio statuso pasikeitimą, nes tėvai turi tapti draugais ir partneriais, o ne likti vadovais ir globėjais.

Dėl šių priežasčių vaikų ir tėvų santykiuose atsiranda daugiau įtampos, tačiau gyvenimas tampa kur kas sudėtingesnis, pilnas iššūkių.

SATELITAS.LT - Nemokamas straipsnių talpinimas