Kokie yra subtilūs psichologinės prievartos šeimoje požymiai? Psichologas dalinasi
Psichologias dalinasi: Apie psichinę prievartą gali būti sunku kalbėti, nes ji dažnai lieka nepastebėta arba ignoruojama. Svarbu atpažinti subtilius psichinės prievartos šeimoje požymius, nes ji gali turėti ilgalaikę žalą susijusių asmenų psichinei sveikatai ir gerovei. Kai kurie psichologinės prievartos šeimoje požymiai gali būti šie:
- „Gaslighting“: Tai taktika, kuria smurtautojas manipuliuoja auka, kad ji suabejotų savo prisiminimais, suvokimu ir sveiku protu. Tai gali būti daroma neigiant, kad prievartos niekada nebuvo, kaltinant auką dėl prievartos arba nuolat keičiant įvykių istoriją.
- Izoliacija: Smurtautojas gali bandyti izoliuoti auką nuo draugų, šeimos ir paramos sistemų, kad galėtų ją labiau kontroliuoti.
- Grasinimai: Grasinimai pakenkti ar nubausti gali būti naudojami siekiant kontroliuoti aukos elgesį. Tai gali būti grasinimai sužaloti save arba kitus, jei auka nevykdys jų reikalavimų.
- Manipuliavimas: Smurtautojas gali bandyti manipuliuoti aukos emocijomis ar mintimis, kad įgytų jos kontrolę. Tai gali apimti kaltės jausmą arba žaidimą aukos nesaugumo jausmu, kad priverstų ją daryti tai, ko nori smurtautojas.
- Žodinė prievarta: Tai gali būti vadinimas vardais, tyčiojimasis arba aukos menkinimas siekiant pakirsti jos savigarbą ir pasitikėjimą savimi.
Jei jūs arba jūsų pažįstamas asmuo patiria kurį nors iš šių psichinės prievartos šeimoje požymių, svarbu kreiptis pagalbos ir paramos. Terapija gali būti naudinga priemonė, padedanti atpažinti ir pašalinti psichinės prievartos padarinius. Ir jei nesinori užtrukti valandų valandas ieškantis sau psichologo, kuriuo nenusiviltumėte, rekomenduojame išbandyti Meetelp. Ši platforma ne tik padės atrasti sau tinkamiausią psichikos specialistą bet ir lydės viso terapijos proceso metu. Atminkite, kad niekada nevėlu ieškoti pagalbos ir paramos dėl psichinės prievartos.
Svarbu atpažinti psichinės prievartos požymius ir kuo greičiau kreiptis pagalbos, nes psichinė prievarta gali turėti rimtų ilgalaikių padarinių asmens psichinei sveikatai ir gerovei. Kai kurios iš psichologinės prievartos pasekmių gali būti šios:
- Depresija: Psichinė prievarta gali sukelti beviltiškumo, bevertiškumo ir liūdesio jausmus, kurie gali būti depresijos simptomai.
- Nerimas: Dėl nuolatinės baimės ir netikrumo, kuriuos sukelia psichologinė prievarta, gali atsirasti nerimo sutrikimų, pavyzdžiui, generalizuotas nerimo sutrikimas arba potrauminio streso sutrikimas (PTSS).
- Žemas savęs vertinimas: Dėl psichinės prievartos auka gali jaustis menkesnė, nekompetentinga ar bevertė, todėl gali sumažėti jos savivertė ir atsirasti sunkumų pasitikėti kitais.
- Sunkumai užmezgant santykius: Dėl psichologinės prievartos aukai gali būti sunku užmegzti ir palaikyti sveikus santykius, nes jai gali būti sunku pasitikėti, bendrauti ir intymiai prisileisti kitą.
- Fizinės sveikatos problemos: Psichologinė prievarta gali sukelti fizinės sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, galvos skausmus, skrandžio ir miego sutrikimus, nes organizmas reaguoja į nuolatinį stresą ir traumą.
Svarbu prisiminti, kad psichinė prievarta gali nutikti bet kam, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar kilmės. Taip pat svarbu suvokti, kad psichinė prievarta gali pasireikšti įvairiomis formomis ir ne visada yra akivaizdi ar atvira. Kai kurios įprastos piktnaudžiautojų naudojamos taktikos gali būti šios:
- Kaltės suvertimas: Smurtautojas gali bandyti priversti auką jaustis kalta dėl to, kad ji neatitinka jo lūkesčių arba nedaro to, ko jis nori.
- Vaidinti auką: Piktnaudžiautojas gali bandyti pelnyti užuojautą, vaizduodamas save kaip auką ir perkeldamas aukos kaltę dėl savo veiksmų.
- Naudojimasis meile kaip ginklu: smurtautojas gali bandyti manipuliuoti aukos emocijomis, naudodamas meilę ar prisirišimą kaip kontrolės priemonę.
- Prieraišumo atsisakymas: Smurtautojas gali naudoti prieraišumą ar meilę kaip atlygį ar bausmę, atimdamas ją kaip kontrolės priemonę.
- Kontrolė: Smurtautojas gali bandyti kontroliuoti visus aukos gyvenimo aspektus, įskaitant jos mintis, jausmus ir veiksmus.
Apibendrinant, psichologinė prievarta yra rimta problema, galinti turėti ilgalaikį poveikį asmens psichinei sveikatai ir gerovei. Svarbu atpažinti subtilius psichinės prievartos požymius, tokius kaip “gaslighting”, izoliacija, grasinimai, manipuliavimas ir žodinė prievarta. Jei jūs arba jūsų pažįstamas asmuo patiria kurį nors iš šių požymių, svarbu ieškoti pagalbos ir paramos. Terapija gali būti naudinga priemonė sprendžiant psichinės prievartos padarinius. Tam rekomenduojame naudotis Meetelp. Ir svarbiausia atminkite, kad niekada nevėlu ieškoti pagalbos ir paramos dėl psichinės prievartos.