Vokiečių požiūris į mirtį ir laidotuves

„Vokiškas mirties būdas yra galbūt dar labiau reglamentuotas nei vokiškas gyvenimo būdas. Vokiečių polinkis reguliuoti beveik visus kasdienio gyvenimo aspektus persikelia ir į pomirtinį gyvenimą, o Vokietijos laidojimo pramonė yra viena iš labiausiai reguliuojamų pasaulyje.“ – iš knygos „Kai esi Vokietijoje, daryk taip, kaip daro vokiečiai“, H. Flippo, p. 107.

Dauguma žmonių nerimauja dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų, tačiau vokiečiai taip pat nerimauja dėl didelių mirties išlaidų. Vokietijoje mirties kaina yra viena didžiausių Europoje ir pasaulyje.

Griežti Vokietijos įstatymai ir taisyklės dėl mirusio asmens laidojimo ar kremavimo mažina konkurenciją ir didina išlaidas. Vokietijos laidojimo ir kapinių pramonę saugo įstatymai, pagal kuriuos, išskyrus kelias išimtis, mirusįjį privaloma laidoti kapinėse, net jei jis buvo kremuotas. Der Friedhofszwang, teisinis reikalavimas mirusįjį palaidoti kapinėse, yra vienas iš tų vokiškų terminų, kurie iš tikrųjų išreiškia Vokietijos įstatymų, susijusių su mirtimi ir laidotuvėmis, griežtumą. Šeimos, susidūrusios su artimo žmogaus mirtimi, turi nedaug laisvo pasirinkimo galimybių.

T. Fontane – Prancūzų kapinės II Luisenstrasse gatvėje Berlyne

Šiose Berlyno kapinėse ilsisi ir paprasti, ir garsūs vokiečiai, tarp jų ir rašytojas Teodoras Fontanė (Theodor Fontane, 1819-1898) – centre. FOTO: Hyde Flippo

Bėgant metams vokiečiai išmoko būti kūrybingi, kad išvengtų tipiškų vokiškų laidotuvių, kurios paprastai kainuoja nuo 5 000 iki 10 000 eurų (5 500-11 000 dolerių) ar daugiau, išlaidų ir rūpesčių. Kremavimas tampa vis populiaresniu pasirinkimu, tačiau sutaupyti, palyginti su įprastomis laidotuvėmis, galima tik dėl įstatymų, pagal kuriuos net ir kremuotiems palaikams vis dar reikia karsto ir kapavietės. Tokie sunkūs įstatymai paskatino vadinamąjį palaikų turizmą (žr. toliau) ir kitas drastiškas priemones, kuriomis siekiama išvengti brangių ir biurokratinių Vokietijos apribojimų.

Vienas iš keisčiausių laidojimo išlaidų vengimo būdų – vis dažniau pasitaikanti tendencija, kai vokiečiai aukoja savo palaikus mokslui. Ši praktika pasiekė tokį lygį, kad 33 Vokietijos anatomijos institutų mokslininkai buvo priversti atsisakyti lavonų arba net imti mokestį iš donorų.

Laidoti ar kremuoti?

Nors laidojimas vis dar populiarus, pastaraisiais dešimtmečiais vokiečiai vis dažniau renkasi kremavimą. Miestuose daugiau nei pusė renkasi savo artimųjų kremavimą, iš dalies dėl to, kad tai pigiau nei laidojimas, taip pat dėl to, kad taip pageidauja. Visoje Vokietijoje kremavimą dabar renkasi apie 50 proc. gyventojų. Tačiau yra didelių regioninių skirtumų. Rytų Vokietijoje (buvusioje VDR) kremuojama daugiau kaip 80 proc. Bavarijoje ir kituose katalikiškuose regionuose kremavimas šiek tiek retesnis, nors Romos katalikų bažnyčia 1963 m. nusprendė, kad kremavimas katalikams yra priimtinas. Daugelyje kitų Europos šalių kremavimas kur kas populiaresnis nei Vokietijoje, o Didžiojoje Britanijoje šis rodiklis siekia net 74 proc.

SATELITAS.LT - Nemokamas straipsnių talpinimas