Keletas įdomių istorinių detalių apie Velykas

Velykų sekmadienis krikščionims yra svarbiausia metų diena, nes ją yra švenčiamas Jėzaus prisikėlimas iš numirusiųjų. Tačiau net ir krikščionybės neišpažįstantiems žmonėms nuo seno Velykų šventė kelia labai malonius ir šiltus jausmus, todėl paprastai dauguma žmonių su dideliu nekantrumu laukia Velykų sekmadienio. Ir nors ši kasmetinė šventė yra mėgstama daugelio, tikrai ne kiekvienas iš mūsų pakankamai žinome apie Velykas ir jų istoriją.

Velykos švenčiamos sekmadienį po mėnulio pilnaties

Ar kada nors susimąstėte, kodėl Velykų sekmadienio data kasmet keičiasi? Tai priklauso nuo mėnulio kalendoriaus ir mėnulio padėties. Taigi, Velykos išpuola pirmąjį sekmadienį po pilnaties. Tai taip pat pažymi ir pavasario pradžią.

Kiaušinių dažymas kilęs iš ukrainiečių tradicijos

Jau daugybę kartų ukrainiečiai puošia kiaušinius, taip kviesdami sveikatos ir vaisingumo dievus bei deives. Toks kiaušinių puošimas ukrainietiškai yra vadinamas „pysanky“ ir atliekamas naudojant vašką bei dažus.

Šventė Velykų pavadinta anglosaksų deivės Eostros vardu

Ar žinote, kodėl Velykos vadinamos Velykomis (beje, angliškai jos vadinamos „Easter“)? Pasak istorikų, ši krikščioniška šventė buvo pavadinta anglosaksų deivės Eostros, kuri buvo vaizduojama kaip vaisingumo, aušros ir šviesos deivė, vardu. Ji buvo pagerbiama pagoniškose šventėse, kuriose buvo švenčiamas pavasario atėjimas, taip dar labiau pabrėžiant pagoniškų tradicijų ir krikščioniškų švenčių susiliejimą.

Legenda apie Velykų zuikį atsirado Vokietijoje

Ar kada nors susimąstėte, iš kur kilo Velykų zuikio istorija? Galima sakyti, kad istorija apie zuikius, nešančius kiaušinius, neturi daug logiškos prasmės, todėl turi būti priežastis, kodėl kasmet vaikai skuba pasižiūrėti, kokių skanėstų jiems paliko ši „mitinė būtybė“.

Tačiau kaip Kalėdų Senelis neturi jokios krikščioniškos reikšmės Kalėdoms, taip ir Velykų zuikis neturi jokio realaus ryšio su šia šventa diena. Velykų zuikio kilmė siekia šimtus metų, pradedant iki krikščioniškąja Vokietija. Čia buvo sakoma, kad kiškis yra pagoniškosios pavasario ir vaisingumo deivės simbolis. Europoje plintant krikščionybei, pagoniškos tradicijos buvo sujungtos su krikščioniškomis šventėmis, todėl Velykų sekmadienį gerai besielgiantiems vaikams Velykų zuikis padėdavo spalvotų (šiandien šokoladinių) kiaušinių.

Anksčiau su Velykomis buvo siejami riestainiai

Kai pagalvojame apie Velykas, dažniausiai prieš akis iškyla šokoladas, karštos bandelės ir kiaušiniai. Bet ar žinojote, kad riestainiai taip pat yra velykinis užkandis? Riestainiai siejami su Velykomis, nes jų susukimai primena maldoje susikryžiavusias rankas. Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio vokiečiai Didžiojo penktadienio vakarienei tradiciškai valgydavo riestainius ir kietai virtą kiaušinį.

Velykinis kiaušinis parduotas už 9 mln. svarų sterlingų

2007 m. „Christie’s“ aukcione Londone už 9 mln. svarų sterlingų buvo parduotas, ko gero, brangiausias pasaulyje kiaušinis, sumušęs visus Faberge rekordus. Emaliuotame kiaušinyje yra įvairiaspalvis gaidys, kuris kas valandą iššoka iš kiaušinio, suplasnoja sparnais ir tris kartus linkteli galva. Kiaušinį 1902 m. Sankt Peterburge pagamino Karlas Faberge ir tai yra antras pagal dydį Faberge kada nors pagamintas kiaušinis.

Vokietijoje Didįjį penktadienį draudžiama šokti

Didįjį penktadienį, kai prasideda Velykų savaitgalis, daugumoje Vokietijos žemių draudžiama šokti viešose vietose. Net Europos klubų sostinė Berlynas iš pagarbos šiai religinei dienai tampa zona, kurioje šokti draudžiama. Badeno-Viurtembergo žemėje leidžiama groti muziką, tačiau šokti draudžiama, o Bavarijoje, jei būsite pagauti grojant bet kokią muziką bare, galite būti nubausti iki 10 000 eurų bauda!


SATELITAS.LT - Nemokamas straipsnių talpinimas