Meniniai vertimai – vertėjo proto išbandymas

Viena paslauga vertimai paprastai gali būti skaidoma į smulkesnes atšakas. Ne išimtis ir vertimai. Pastarieji būna raštiški bei žodiniai, o abi šios rūšys turi dar daugybę porūšių. Vienas jų – meniniai (literatūriniai) vertimai. Pati meno sąvoka galbūt ir skamba miglotai, tačiau vertėjo protas atliekant darbą jokiu būdu negali skrajoti kažkur kitur – grožinės literatūros vertimas reikalauja atsidavimo.

Vertimai

Nors vertimai paslaugos, kaip minėta, skirstomos į įvairias rūšis, dažniausiai vienam žmogui viską aprėpti nėra lengva. Tai reiškia, jog ne kiekvienas sugeba nepriekaištingai išversti literatūrinį kūrinį. Na, o jei tik dedasi mokantis, rezultatas atskleidžia tikrąsias kortas. Galima ir pamoralizuoti – verčiau sakyti tiesą, negaišinant nei savo, nei kliento laiko.

Literatūriniai vertimai reikalauja šio to daugiau nei kalbos mokėjimo. Aišku, be šio sugebėjimo neapsieinama, tačiau vertėjui tenka įvairiapusiškai pakinkyti savo protą. Labai svarbus yra siužeto sekimas. Jei skaitytojas, skaitydamas knygą, mintimis kur nors nuklysta, jis visuomet gali grįžti į ankstesnį puslapį. Na, o štai vertėjui tai lemtų didelę klaidą, galinčią neigiamai paveikti visą vertinį. Pats siužeto sekimas apima labai daug. Iš jo išplaukia aiškumas, jog meniniai vertimai reikalauja ir geros atminties. Ji būtina ne tik norint nepamesti siužeto linijos, bet ir siekiant įsiminti visas vietoves, veikėjų vardus bei charakterio ir išvaizdos bruožus. Visa tai sukuria visumą. Jei kur nors yra spragų, visuma bus „aptrupėjusi“. Jei viskas vyksta sklandžiai, tuomet bendras vaizdas bus puikus.

Jei skaitytojui kyla neaiškumų, tikėtina, jog tai vertėjo klaidos pasekmė. Pavyzdžiui, jei personažas 30-ame puslapyje vaizduojamas kaip labai rimtas, tylus, o 40-ame jis jau nenustygsta vietoje, daug kalba ir juokauja, nors neįvyko jokių situacijos pokyčių, paprasčiausiai atitrūkstama nuo knygoje aprašomų įvykių ir pradedama analizuoti, kas gi čia ne taip. Tai gerokai apsunkina įsijautimą į kūrinį.

Dar viena svarbi darbo dalis – stiliaus išlaikymas. Nors knyga „transformuojama“ į kitą kalbą, tačiau stilius yra bruožas, reprezentuojantis autorių. Vadinasi, nevalia daryti didelių pakeitimų. Ir tai, ir prieš tai minėti dalykai aiškiai parodo, jog grožinės literatūros vertimai pasižymi dideliu specifiškumu.

SATELITAS.LT - Nemokamas straipsnių talpinimas