Šventinis pirkinių bumas: ar įgyvendinti vaikų norus dėl dovanų?
Artėjant Kalėdoms prasideda ir savotiškas lenktyniavimas – kas daugiau gaus dovanų. Vaikai matė tą momentą iš Hario Poterio filmo, kai jo pusbrolis Durslis susinervina, kad gavo viena šventine dovana mažiau, nei pernai.
Tėvai pažada nupirkti dar dvi šventines dovanas – 14 ir 15-tą, kad tik vaikas nusiramintų. Ši scena – tobulas šiuolaikinio auklėjimo pavyzdys, deja… Šventinis bumas paliečia ir vaikus. Jie nori vis daugiau ir daugiau dovanų, tačiau ar verta pildyti kiekvieną jų užgaidą? Šventinė dovana tik per Kalėdas?
Pirmiausia, reiktų suprasti, kas yra šventinė dovana iš viso. Tai dėmesio parodymas. Bent jau suaugusiųjų pasaulyje, kuriam ruošiame savo vaikus. Panašiai turėtų būti daroma ir su dovanomis. Vaikams dovanos turi sietis su dėmesiu, o ne su atlygiu ar atsiprašymu o gal net atsikratymu… Deja dabar suaugusieji, pirkdami dovanas turi omenyje šiuos tris dalykus. Atlyginimas už gerą elgesį (vaikui sakoma: „Jei būsi geras visus metus, Kalėdų senelis atneš planšetinį kompiuterį“) įpareigoja pirkti itin brangias dovanas.
Atsiprašymas už neskirtą laiką, neskaitytas knygas prieš miegą taip pat turi būti solidus. Tik vaiko atsikratymui naudojamos tos dovanos, su kuriomis vaikas žais ilgai – įvairios dėlionės, konstruktoriai, lenktyninių mašinų trasos ir t.t. Tokios dovanos dovanojamos tam, kad tėvams nereiktų kurį laiką „vargti“ užimant vaiką. O kur dovanos tik dėmesio parodymui? Jos gana retos…
Daugelis suaugusių žmonių turi svarių argumentų pirkti dideles ir brangias dovanas , kai yra ar didelius jų kiekius. „Juk vaikas nori, svajoja…“ Suaugę irgi svajoja, tačiau visada valios pastangų pasirinkti tai, kas reikia vietoj to, ko labai nori. Vaikai, ypač dabartinės Z kartos vaikai, tokių valios pastangų neturi, nes paprasčiausiai neugdomi. O reiktų ugdyti, nes suaugusiųjų laukia dideli nusivylimai. Dabar jie negavo norimos dovanos ir po savaitės pamiršo. Kas bus, kai 18-jo gimtadienio proga jie negaus automobilio, nes apie jį svajojo, bet tėvai jo nenupirko?..
Kaip gi elgtis su tais vaikų norais?
Atsakymas gana paprastas – pildyti juos saikingai.
Dovanėlės dėl dėmesio nekainuoja daug. Pasižiūrėkite, ką šešiametis ar aštuonmetis dovanoja savo mamai gimtadienio proga – gėlytę, kurią nuperka tėtis ir savo padarytą atviruką, origamį ar kitokį darbelį. Jis nepurto savo taupyklės ir neperka dovanos už 10 eurų savo tėvams, reiškia atvirukas ir gėlė jo suvokimu – normalios dovanos.
Geriau planšetinis kompiuteris tegul būna užsidirbamas mokslo metų pradžiai per vasarą padedant tėvams darže ar močiutei kaime, negu gaunamas per Kalėdas iš Kalėdų senelio. Tokia šventinė dovana bus vertinama lygiai taip pat, kaip ir mažas mašinėlės modeliukas už 1,5 euro iš prekybos centro.
Ką daryti tėvams, kurie negali sau leisti pirkti brangių dovanų ir išpildyti vaikų norų. Čia sunkiausia užduotis. Jei pasakys tėvai, kad neturime pinigų ir dovanos nebus, vaikas labai nusimins ir net supyks, manys kad tėvai jo nemyli. Prie finansinių sunkumų temos vaikas turi būti pratinamas labai atsargiai, jam turi būti leidžiama pačiam išmąstyti, kad jam reikia rinktis – ar skanus maistas, dienpinigiai, kuriuos jis išleidžia skanėstams, gražūs rūbai, pramogos, ar norima brangi dovana.
Kai vaikas suvoks, kad dėl vieno dalyko jam teks atsisakyti visko, greičiausiai jis persigalvos pats. Tiesa, tada pats metas pradėti mokyti taupyti, nes kai kurių dovanų jis gali ir nepamiršti. Taip atsiras motyvacija neišlaidauti ir gauti norimą daiktą pačiam, be aplinkinių pagalbos.
Kalėdos yra puikus metas priminti giminaičiams, kurie paprastai prisideda prie vaiko norų pildymo, kad šiais metais yra didelis pageidavimas gauti grynaisiais, o ne žaislais ar saldainiais. Nors ir po 5 eurus, bet iš kelių artimų šeimai žmonių gauti pinigai gali parodyti, kad jo didžioji svajonė yra reali, net jei tėvai ir negali jos išpildyti.
Vaikams dovanokite nebrangius dalykus ir nelaukite iš jų dėkingumo. Tik taip išvengsite daugybės konfliktų šeimoje.