Antioksidantai. Kas tai?

Prieš kalbant apie antioksidantus, reikia išsiaiškintą kitą svarbų terminą.

Laisvieji radikalai – dar vadinami oksidatoriais – yra molekulių dalys (pvz, deguonies), jos pastoviai ieško kitų cheminių medžiagų, su kuriomis galėtų sudaryti junginius. Tokiu būdu ląstelės suardomos, o tos, kurios išgyvena, nebegeba pakankamai greitai regeneruoti ir pirma laiko sensta. Laisvieji radikalai reaguoja su ląstelių membrana, kuri yra labai jautri. Be to, jie žeidžia ir genetinę medžiagą – DNR, gali sukelti joje mutacijas, kurios ateityje gali tapti vėžio priežastimi.

Laisvieji radikalai susidaro organizme dėl natūralaus ląstelių metabolizmo (medžiagų apykaitos) ir dėl išorinio poveikio.
Kadangi tai natūralus organizmo produktas – laisvieji radikalai turi ir “teigiamą” funkciją – jie pažymi į mūsų organizmą patekusius svetimkūnius ir taip mūsų imunitetas žino su kuo reikia kovoti ir ką pašalinti.

Pagrindinės laisvųjų radikalų susidarymo priežastys

• Rūkymas 
• UV spinduliai
• Oro užterštumas
• Stresas
• Pervargimas
• Skurdi mityba
• Radiacija
• Infekciniai susirgimai
• Temperatūros kaita
• Produktai, kuriuose gausu kenksmingų priedų
• Pesticidų vartojimas 

Sportas – taip pat gana nevienareikšmiškai vertinamas laisvųjų radikalų klausimu. Sportuojant gaunama daugiau deguonies, tad ir radikalų susidaro daugiau. Todėl sportininkams yra rekomenduojama imtis papildomų priemonių juos neutralizuojant. Skaitykite – Mityba sportuojantiems

Kaip kenkia laisvieji radikalai?

Laisvųjų radikalų poveikį organizmui galime palyginti su nelabai stipriu, bet ilgai trunkančiu radioaktyviuoju spinduliavimu, kuris pamažu mus sunaikina. Visiems puikiai žinomos ligos yra sąlygotos būtent šio proceso.

• Raukšlės
• Vėžys
• Širdies-kraujagyslių ligos
• Alzheimerio liga 
• Artritas
• Katarakta

Antioksidantai gali neleisti susidaryti laisviesiems radikalams, neutralizuoti jau susidariusius ir atitaisyti jų sukeltus pažeidimus. Kalifornijos universiteto (Berklyje) genetiko Bruso Eimso nuomone, kiekvieną parą per kiekvieną mūsų organizmo ląstelę pereina milijonai deguonies molekulių, ir laisvieji radikalai turi galimybę apie 100 000 kartų pažeisti genetinę ląstelių medžiagą, arba DNR. Laimei, patrulių vaidmenį atliekantys antioksidaciniai fermentai nedelsdami puola į pagalbą ir pataiso pažeistuosius genus (99-99,9% padarytos žalos). Tačiau bėda ta, kad apie 1000 kasdien padaromų naujų pažeidimų išlieka neatitaisyti ir nuolatos kaupiasi. „Kol pasenstame, kiekvienoje ląstelėje atsiranda begalės pažeidimų

– sako B. Eimsas. Kuo labiau pažeidžiamos ląstelės, tuo spartesnė senatvė ir dides nė tikimybė susirgti.

Buvo apskaičiuota, kad, sulaukus 50-ies metų, apie 30% ląste lėse esančių baltymų dėl žalojančio laisvųjų radikalų poveikio jau būna pažeisti. Ypač pažeidžiamos riebalų molekulės, esančios gležnose ląstelių membranose ir kraujyje. Veikiami laisvųjų radikalų, šie riebalai oksiduojasi ir pasidaro netinkami, panašiai kaip su genda šiltai laikomas sviestas.

Vienas iš būdingų senstančios odos požymių yra rudų dėmelių, panašių į strazdanas, pasirodymas. Tai neabejotinas ženklas, kad laisvieji radikalai gadina lipidus (riebalus) odoje, paversdami juos tam tikru pigmentu — lipofuscinu.

Kaip saugotis?

• Vengti laisvųjų radikalų susidarymo priežasčių;
• Vengti maisto produktų, kurie lengvai oksiduojasi (Pavyzdžiui, tokie produktai yra kukurūzų aliejus, margarinas, sausi kiaušinių milteliai, kurių nemažai būna gatavuose maisto produktuose);
• Vartoti pakankamai antioksidantų (Jie aktyvina detoksikacijos sistemas, kurios šalina tam tikrus laisvuosius radikalus);
• Vartoti medžiagas netiesiogiai stimuliuojančias fermentus. 

Taigi aprūpindami savo ląsteles antioksidantais, jūs lėtinate jų senėjimą.

Kas veikia kaip antioksidantai?

• Vitaminai
• Mineralai
• Fermentai
• Hormonai
• Karotenoidai 
• Flavonoidai
• Fenoliai ir fenolinės rūgštys
• Kiti potencialūs antioksidantai

Beje, vitaminai C ir E veikia sinergistiškai, todėl, vartojant abiejų šių vitaminų vienu metu, jų antioksidacinis poveikis yra stipresnis nei kiekvieno jų vartojant atskirai. 

Laisvųjų radikalų gamybą mažina kofermentas Q10. Šis kofermentas yra gaminamas žmogaus organizme, kur pagrindinė jo funkcija vidinis audinių kvėpavimas. Kadangi kofermentas Q10 mažina laisvųjų radikalų gamybą, jis mažina ir oksidacinį stresą. 

Folio rūgštis ir vitaminas B12 mažina homocisteino kiekį, kuris yra vienas svarbiausių vidinių laisvųjų radikalų gamybos skatintojų. Įrodyta, kad vartojant folio rūgštį ir vitaminą B12 sumažėja homocisteino kiekis kraujyje, kartu su juo ir laisvųjų radikalų gamyba.

Ištyrus Vakarų visuomenės mitybą, paaiškėjo, kad daugiausiai antioksidantų žmonės gauna ne valgydami vaisius ir daržoves, bet gerdami arbatą. Tiesa, tai ne pats prasčiausias mums aktualiu požiūriu produktas, bent jau žalioji arbata. Joje esantys polifenoliai suteikia arbatai stiprių antioksidacinių savybių. Nustatyta, kad žaliosios arbatos antioksidacinis poveikis 40 kartų stipresnis už vitamino C ir 20 kartų – už vitamino E antioksidacines savybes. 

Stipriausių antioksidantų mūsų maiste 10-tukas:

1. Mažos raudonos pupos , 1/2 puodelio
2. Mėlynės, 1 puodelis
3. Raudonos (inkstinės) pupos, 1/2 puodelio
4. Pinto pupos, 1/2 puodelio
5. Šilauogės, 1 puodelis
6. Spanguolės, 1 puodelis
7. Artišokai, 1 puodelis
8. Gervuogės, 1 puodelis
9. Džiovintos slyvos, 1/2 puodelio
10. Avietės, 1 puodelis

Straipsnį paruošė ir patalpino www.sveikivaikai.lt

---

SATELITAS.LT - Nemokamas straipsnių talpinimas